Konfucianizmas (trad.kin.: 儒學; supapr.: 儒学; pinyin: Rúxué; pažodžiui „intelektualų mokykla“) – Kinijoje atsiradusi ir po Rytų Aziją paplitusi etinė ir filosofinė sistema, neretai priskiriama prie religijų. Svarbiausiu autoritetu dažniausiai laikomas VI-V a. pr. m. e. gyvenęs filosofas Konfucijus, kurio vardu doktriną pavadino vakariečiai.
Konfucianizmas kalba apie visuomenę, valstybės valdymą, šeimą, moralę. Visos šios idėjos Rytų Azijoje darė ir tebedaro didelę įtaką.
Kiti svarbūs konfucianistai: Mengzi (Mencijus), Xunzi (Siundzi).
Konfucionizme žmogus turi vadovautis:
Konfucianizmas kalba apie visuomenę, valstybės valdymą, šeimą, moralę. Visos šios idėjos Rytų Azijoje darė ir tebedaro didelę įtaką.
Kiti svarbūs konfucianistai: Mengzi (Mencijus), Xunzi (Siundzi).
Konfucionizme žmogus turi vadovautis:
- teisingumu
- individo ir valdžios morale
- elgesio tvirtumu
- minties gelme
- nustatytais santykiais tarp žmonių
- žmogus turi nuolat siekti tobulumo, dvasios nepriklausomybės, mąstymo ir veiklos vienybės, emocinės harmonijos ir psichologinės pusiausvyros (mąstant – blogiausias būdas, mėgdžiojant – lengviausias būdas, tyrinėjant – karščiausias būdas).
Konfucijaus mokymas
Konfucijaus mokymas išdėstytas veikale "Apmąstymai ir pašnekesiai" surašytame jo mokinių. Konfucijui priskiriama ne vieno veikalo autorystė, tačiau istorikai abejoja, kad šie teiginiai atitinka tikrovę. Daugiau nei du tūkstančius metų tikėta, kad Konfucijus buvo penkių klasikinių konfucianistinių kanonų autorius ir redaktorius. Konfucijus pats jam priskiriamų knygų nerašė – tekstus parengė jo mokiniai, siekdami išsaugoti jo, vadinamo “dešimties tūkstančių kartų mokytoju”, palikimą. Nei Konfucijus, nei jo amžininkai nedėstė savo filosofinių pažiūrų sistemingai, o išsakydavo jas tiesioginių apmąstymų, dialogų forma, dažniausiai atsiliepdami į dienos aktualijas.
Konfucijui tradiciškai priskiriama daug garsių aforizmų. Vienas pagrindinių, užfiksuotas "Apmąstymuose ir pašnekesiuose", - "Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad darytų tau."
Tarp Konfucijaus pasekėjų išsiskiria Men Czi (apie 372-289 m.pr.m.e.), Konfucijaus anūko Czi Si mokinys iš Lu. "Men czi" parašyta dialogų forma ir pagrindinis dėmesys skirtas socialinėms-etinėms problemoms. Tuo metu humaniškus konfucionizmo idealus jau buvo nustelbę legistinės administracinio valdymo idėjos. Jam nepavyko rasti pastovios valdiškos tarnybos ir gyvenimo pabaigoje jis atsidėjo pedagogikai.
Konfucijaus mokymas išdėstytas veikale "Apmąstymai ir pašnekesiai" surašytame jo mokinių. Konfucijui priskiriama ne vieno veikalo autorystė, tačiau istorikai abejoja, kad šie teiginiai atitinka tikrovę. Daugiau nei du tūkstančius metų tikėta, kad Konfucijus buvo penkių klasikinių konfucianistinių kanonų autorius ir redaktorius. Konfucijus pats jam priskiriamų knygų nerašė – tekstus parengė jo mokiniai, siekdami išsaugoti jo, vadinamo “dešimties tūkstančių kartų mokytoju”, palikimą. Nei Konfucijus, nei jo amžininkai nedėstė savo filosofinių pažiūrų sistemingai, o išsakydavo jas tiesioginių apmąstymų, dialogų forma, dažniausiai atsiliepdami į dienos aktualijas.
Konfucijui tradiciškai priskiriama daug garsių aforizmų. Vienas pagrindinių, užfiksuotas "Apmąstymuose ir pašnekesiuose", - "Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad darytų tau."
Tarp Konfucijaus pasekėjų išsiskiria Men Czi (apie 372-289 m.pr.m.e.), Konfucijaus anūko Czi Si mokinys iš Lu. "Men czi" parašyta dialogų forma ir pagrindinis dėmesys skirtas socialinėms-etinėms problemoms. Tuo metu humaniškus konfucionizmo idealus jau buvo nustelbę legistinės administracinio valdymo idėjos. Jam nepavyko rasti pastovios valdiškos tarnybos ir gyvenimo pabaigoje jis atsidėjo pedagogikai.